Indraja (indraja_rrt) wrote,
Indraja
indraja_rrt

Ne „viskas“ ar „nieko“

[Vargu ar čia didesnė nei FB auditorija tokiems tekstams, atvirkščiai. Bet ten jie tikrai nusimes, o pastangų į juos įdėta. Tad išsaugojimui bei galimybei vėl rasti – ir į LJ].

Svarstant apie apsaugojimą nuo užsikrėtimo, dažnai savaime įsivaizduojama, kad būna arba visiškas apsaugojimas – arba joks. Jei nors kiek praleidžia virusą, tai esą jau ir nebepadeda. Jei jį galima gauti bet kur, tai esą galima ir nebeieškoti saugesnių vietų ir elgsenos. Toks požiūris intuityviai paprasčiausias, tačiau realiau būtų mąstyti tikimybėmis ir kiekiais. Sumažinti jie yra geriau, nei nesumažinti. Atstumas sumažina, kaukė sumažina, vėdinimas sumažina (vienas geriausių būdų padėti sau ir kitiems – atlupti langą troleibuse).



Kai tokie dalykai bandomi aprašyti ir apskaičiuoti, sudaromi būtent tikimybiniai modeliai (toliau pagal). Nors idealiu atveju gali susargdinti net viena bakterija ar virusas, paprastai reikia kur kas daugiau. Net patekęs į organizmą gyvybingas patogenas gali suirti ar būti įveiktas imuniteto: nespecifinio, o gal kryžmiškai veikiančio specifinio (susidariusio prieš giminingą patogeną). Taigi, vienas gyvybingas patogenas turi nuosavą tikimybę susargdinti. Ne visi jie „daigūs“, ne visi gerai išsilaikę, todėl į skaičiavimus įtraukiama, jog kokybiškų yra tam tikra dalis. Aktualiu atveju patogenai yra aerozolinių dalelių viduje, o ore kabo tam tikras tų dalelių kiekis. „Aerozolis“ šiuo atveju yra labai maži lašeliai, susidarantys kvėpuojant, kalbant, kostint. Priklausomai nuo dydžio, jie nevienodai ilgai laikosi pakibę, skirtingai gerai pasiekia apatinius kvėpavimo takus, juose skiriasi patogeno gyvybingumas laikui bėgant (detalaus tokių aerozolių tyrimo pavyzdys). Taigi, tai visada yra skirstinys, įvairių dalelių visuma, kurioje daugiausia kažkurių „vidutinių“.

Bendra tikimybė susirgti labai supaprastintame modelyje priklauso nuo vieno patogeno tikimybės sukelti ligą, nuo gyvybingų patogenų dalies ir nuo bendros įkvėptų patogenų dozės. Dozė priklauso nuo aerozolio tirštumo; nuo kvėpuojant praleisto laiko; nuo kvėpavimo intensyvumo (tylėti geriau nei rėkauti). Be abejo, nors nuo kažkokios pertvaros, kuri gali sulaikyti nors dalį lašelių – kaukės. Teoriškai svarbi, bet praktiškai žmogaus atveju dažnai nežinoma (gal kartais tik viešai nežinoma) graži charakteristika yra ID50 – patogenų skaičius, kuris sukeltų ligą pusei tokį gavusių individų. Kuo ji mažesnė, tuo patogenas infektyvesnis.

Pasinaudojant iš statistikos žinomomis skirstinių savybėmis, nubrėžtos paveiksliuke matomos kreivės. Labai infektyviam patogenui kreivė staigiai pasiekia vienetą – 100% tikimybę susirgti; mažiau infektyvių ji kyla lėčiau. X ašis rodo gautą dozę. Labai daug variantų, kai pavažiavimas mažesnės dozės link tikimybę susirgti sumažins labai ryškiai. O priemones galima rinktis įvairiausiais. Labai panašu, jog gyvenime galima rasti net slenkstinę dozę: jei patogeno gausime, tačiau pakankamai mažai, labai tikėtina, ligos jis nesukels.

Atskira kalba yra apie simptomų, sirgimo sunkumo priklausomybę nuo dozės. Yra pasvertų nuomonių, kad maža dozė gali lemti lengvą sirgimą, tačiau dar neradau labai akivaizdžiai tai rodančių tyrimų. Galima rasti žiurkėnų, kuriems besergant jų svoris nukrito mažiau, kai gauta dozė buvo mažesnė. Antra vertus, straipsnyje, kur žmonės buvo apkrėsti gripu, matome slenkstį, bet nesimato simptomų sunkumo priklausomybės nuo dozės. Tiesa, matosi simptomų trukmės priklausomybė. Man subjektyviai atrodo, jog sunkumo priklausomybė nuo dozės nėra linijinė. Ties labai maža doze slenkstis, o po to galbūt ties itin didele doze greitesnė ir sunkesnė eiga, tačiau vargu ar tai dažnos buitinės situacijos. Su tuo susiduria iš arti ligonius prižiūrintys medikai, bandomieji gyvūnėliai ir tie tyrėjai, kuriems labai nepasisekė (iš kur gi atėjo nemažai pasakojimų su tokia prielaida).

Visi šie straipsnių paskaitymai yra mano asmeniniai ir visiškai mėgėjiški. Kuo mažiau gausime viruso, net jei jam liks kažkokia galimybė prasmukti – tuo geriau.


Padėkos pagr. straipsnio gale:
„We are also indebted to Prof. Igor Domaradsky (a renowned biowarfare expert and the author of Biowarrior, 2004) for valuable discussions and comments during the preparation of the manuscript.“
Tags: mokslas
Subscribe

  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 0 comments